Seksualumo koučerė Aurika Valan: „Seksualumas — pati giliausia gydomoji jėga, nes seksualinė energija iškelia į paviršių viską, kas nėra meilė“

aurika valan aurimas mikalauskas dvasingumas pin pin podcast pradėk iš naujo seksualumas seksualumo koučerė tobulėjimas Jul 01, 2022

Aurika Valan save vadina seksualumo koučere. Į PIN laidos studiją ji atvyko iš Balio, kur moko moteris ir vyrus pažinti save kaip energetines būtybes. Aurika pabrėžia, kad seksas ir seksualumas – du skirtingi dalykai, o dvasinė kelionė per savo kūno pojūčius yra įvairialypė, jautri ir išlaisvinanti: „Seksualumas, mano asmenine nuomone, yra pati giliausia gydomoji jėga, nes seksualinė energija iškelia į paviršių viską, kas nėra meilė. Mūsų baimes, gėdą, nesaugumą, jausmą, kad aš nesu verta tokio partnerio, kokio noriu. Kai mes einam į kūną, į seksualumą, viskas pasimato. Dėl to daug kas ir nenori ten eiti. Bet kai išbūni su tuo ir išmoksti naviguoti tą teritoriją, tada gyvenimas apsiverčia aukštyn kojom ir būna labai gera.“

Net dvi valandas trukusio pokalbio „PIN“ laidoje metu moteris pasidalino patirtimi ir įžvalgomis iš savo darbo praktikos bei asmeninio gyvenimo, dėsningumais moterų ir vyrų santykiuose. Dalinamės svarbiausiomis įžvalgomis iš šio pokalbio.

Aurika Valan: Yra du dalykai, kurių aš nepažadu per koučingą: kad patirsime orgazmą ir kad moteris ras savo svajonių vyrą. Pas mane dažnai ateina su šitais klausimais. Kadangi šis kelias yra somatinis, per kūną einantis meilės sau kelias, jeigu galų gale įvyksta orgazmas, tai jis būna kaip šalutinis efektas. Tai nebėra taip svarbu.

Ir dažniausiai dirbant kartu tikslai labai greit keičiasi. Tikslas gali būti toks: kaip aš galiu savim taip pasitikėti, kad aš kiekvienoj situacijoj žinočiau, ką sakyti ir ką daryti – nes aš taip tikiu savim. Ir turiu drąsos užimti erdvę pasaulyje savo kūnu, energija, žodžiais, nuomone.

Kitoms moterims tikslas yra susigrąžinti savo seksualinį geismą – dažniau pas mane ateina su klausimais dėl geismo nei dėl orgazmo.

Aurimas Mikalauskas: Gal galim truputį pakalbėti apie tai, o kur dingsta tas geismas? [Aurika: geras klausimas…] Labai platus – įsivaizduoju, kad tai labai individualu. Bet vis tiek tu tikriausiai pastebi tam tikras tendencijas, kur jis dingsta? 

 

Užspaustos emocijos

A.V.: Geismas išsibarsto per gyvenimą. Nėra taip, kad viena situacija paima ir numuša mūsų geismą. Įsivaizduokim, kad mūsų kūne yra daug kanalų, kuriais teka energija – mūsų emocijos ir seksualinė energija teka tais pačiais kanalais. Jeigu tas kanalas per mūsų gyvenimą nuo pat pirmų metų užsikemša… Kai mes norim verkti, bet negalim, mums sako: garsiai nekalbėk, nesijuok, nesakyk, ką galvoji, būk gera mergaitė, būk vyriškas – viskas kemšasi. Ir kai mes norim orgazmą patirti, norim geisti savo mylimojo, mes nieko nejaučiam. Nes niekas mūsų kūne nebejuda. Pirmasis žingsnis visada yra mūsų emocijos. Tie kanalai turi išsivalyti.

Dėl to būna tie emociniai paleidimai – ten būna visko daug. Ir ten nėra gražu. Nelabai seksuali metafora: kai bandom atleisti vamzdį po žiemos – iš pradžių bėga rudas vanduo... Nors šiaip man asmeniškai bet kokios emocijos yra gražu… 

A.M.: Tuo metu, ypatingai tam žmogui, kuris ilgai laikė emocijas, pirmąkart jas paleisti yra labai [intensyvi patirtis].

A.V.: Kai mes galvojam, kad yra kažkokios geros arba blogos emocijos, mes viską kategorizuojam. Yra gerai būti džiaugsmingam, bet yra blogai jausti pyktį. Ne. Viskas yra leistina, viskas yra O.K. Tai čia vienas dalykas: užspaustos emocijos per visą gyvenimą.

 

 

Geismas 

Kitas dalykas, kas liečia seksualinį geismą santykiuose – ir tai yra svarbiausia – kad mes galvojam, kad geismas turi gimti kažkaip savaime. Mes susipažįstam, medaus mėnuo, viskas smagu, naujas žmogus, ką jis apie tai galvoja, kaip jis kvepia, kaip jis šoka – viskas nauja ir įdomu. Po to mes susipažįstam giliau, susituokiam, gal butas, gal net bendras verslas, bendros atostogos, bendri filmai, draugai. Viskas taip supanašėja… Yra ypač svarbu turėti pakankamai panašumo, artumo, kad būtume suderinami gyvenime – tai panašios vertybės, mąstymas apie pinigus, šeimą, religiją, sąmoningumą… Bet tam, kad įvyktų geismas, mums reikia erdvės. Nes geismas įvyksta tarp dviejų priešingų polių. Tam, kad geismas vyktų, reikalingas pliusas ir minusas. 

Mes turime sukurti erdvę, kad galėtume norėti vienas kito. Ir čia yra visai kitoks įgudis santykiuose, apie kurį žmonės nekalba, nes tai yra neapčiuopiama. Tai toks jausmas, kad lauki, kol grįš mylimasis ir tave prirems prie sienos. Tu negali to įvardinti žodžiais ar kažkaip pasakyti viens du trys. Su viena moterim kalbėjom, kad tai kaip bičių dūzgesys avily – tokia vibracija. Aš kalbu apie tai. Ir geismas yra įgudis, kurį mes visi turim tobulinti, jeigu norim išlaikyti seksualinį troškimą santykiuose.

 

Poliariškumas santykiuose

A.M.: Neseniai klausiau David Deida audioknygos Ypatingo vyro kelias, kuri tik ką buvo išversta į lietuvių kalbą ir išleista Audiotekoje. Ji labiausiai skirta vyrams. Jeigu įdomu, kaip vyrai gali padėti kartais moterims pajausti tą jausmą… Knygoj pamenu vieną žodį, nežinau, kaip jis išverstas į lietuvių kalbą, tai — „ravish“. Verčiant tiesiogiai jis turi ir neigiamą atspalvį, bet čia kalbama būtent apie tą „paimti moterį, užkariauti ją“. Knyga atskleidžia visas tas spalvas. Labai rekomenduoju, kam įdomu. Gal ir tu galėtum kažką parekomenduoti?

A.V.: Yra David Deida’os knyga Dear Lover, angliškai.

Nėra daug mokytojų, kurie kalbėtų apie poliariškumą. David Deida yra vienas pirmųjų, bet tai nėra populiaru net ir dvasinėse bendruomenėse. Nes kai prasideda daugelio žmonių dvasinis kelias, jų gyvenime dažniausiai vyksta kažkokia didžiulė dvasinė transformacija, kuri nebūtinai būna pozityvi. Vyksta skyrybos, liga ar kažkoks didelis pokytis, kuris priverčia žmogų susimąstyti, o kas yra dar daugiau?

 

Daugelis pradeda nuo meditacijos, jogos, kelionės aplink pasaulį, anksčiau vėliau, ne visi, bet nemažai žmonių pasiekia kitą tašką – kūnas, emocijos. Nes mes galim skaityti tūkstantį knygų, bet jei kūnas nepriima tų naujų įspaudų, informacijos, įpročių, tai nelabai veikia. Ir tada galbūt kai kas pereina prie seksualumo. Kai kurie — ne. O poliariškumas dažniausiai ir atsiranda daugmaž šiame etape. 

Tai yra energetinis klausimas. Ir ne visiem iš karto lengva jį suvokti. Nėra taip lengva paaiškinti, kas tai yra, dėl to aš apie tai kalbu per seksualinį geismą, nes žmonės visi, man atrodo, yra patyrę, koks tai jausmas. 

 

Moteriškos ir vyriškos energijos šokis 

A.M.: Iš tikrųjų. Nemažai dvasinių praktikų yra apie keliavimą link… Deida kalba – ir pozityviai, ir negatyviai – apie tai, kad mes tarsi einam į „tobulą“ balansą, kai viduje suderinam savo vidinę moterį, vidinį vyrą, bet jeigu mes poroje stengiamės būti labai labai balansuoti – ten ir dingsta tas geismas.

A.V.: Nes poliariškumas ir geismas nevyksta, kada yra 50% vyriškos ir 50% moteriškos energijų. Turi būti 100% vienos ir 100% kitos energijos. Mes esam tokie skirtingi, kad galvojam, kaip mes galim sueiti į vienumą. Šiva ir Šakti, vyriška ir moteriška energija. Grįžti į vienį, kur viskas egzistuoja vienu metu. Sueitis, orgazmas – du priešingi poliai susieina į vieną. Dėl to mes trokštam tą jausmą patirti, nes tada dingsta protas, dingsta ego, nieko nebėra. 

 

 

Kai pagalvoji, kiek žmonės daro per visą gyvenimą, kad galėtų mylėtis. Kartais mylėjimasis vyksta penkias minutes, orgazmas — penkias sekundes. Bet kokius kryžiaus kelius žmonės nueina, kad tai pasiektų? Karjera, rūbai, pasimatymai, žinutės tris valandas per dieną… Mes to trokštam! Tai yra tikra. Mes galim apsimesti, kad tai neegzistuoja, bet tai niekur nedigs, jei mes apsimesim, kad to nėra. 

 

Vyrų ir moterų seksualinio pabudimo kelias

A.M.: Vyrai, galim pakalbėti truputėlį apie vyrus? Pirmas dalykas – ką tu jau esi pastebėjusi, sužinojusi apie tai, su kokiom klaidingom nuostatom į seksualumo temą ateina vyrai? Nes jeigu pats stebėčiau savo transformaciją, gal labiau atskaitos tašką, nuo kurio pradėjau, tai man seksualumas taip, kaip tu jį apibrėžei apskritai neegzistavo – aš nebūčiau to įsivaizdavęs. O seksas – iš esmės lytinis aktas, sueitis, kur yra aiškus tikslas – orgazmas, tai užprogramuota mūsų biologijoje. Ir tada tu kuo greičiau keliauji link to tikslo. Tai kas su tuo negerai?

A.V.: Viskas gerai, jeigu vyrui gerai. Galiu papasakoti, kas yra įmanoma. Daugeliui moterų jų seksualumo kelionė yra susigrąžinti orgazmiškumą, pilno kūno orgazmą, kuris gali tęstis valandas, kuris gali nuvilnyti per visą kūną. Ir kuris nebūtinai vyksta tik per klitorį pusę sekundės ar pusę minutės. Tu susigrąžini viso kūno jautrumą, malonumą – tai moters kelionė. 

Vyras dažnai turi kitokį tikslą – kaip aš galiu mylėtis ilgiau? Vyras pradeda domėtis ir sužino, kad galima nuspręsti, ar jis nori patirti ejakuliaciją, ar ne. Nes daug kas galvoja, kad seksas = orgazmas = ejakuliacija. Bet tai nėra tiesa.

 

 

Vyro seksualinio pabudimo kelionė yra mokytis atskirti orgazmą nuo ejakuliacijos. Nes ejakuliacija nėra nieko blogo, bet mes norim išmokti tai valdyti – ar išvis einam prie tokio tikslo?

Tada mylėjimasis gali trukti ne penkias minutes, bet valandų valandas. Ir moteriai būtina patirti daug ilgesnę sueitį, kad ji galėtų atsipalaiduoti. Nes moters orgazmas veikia visiškai kitaip, jis veikia per širdį, per emocijas, per saugumą. Ir jai reikia daug daugiau laiko.

 

Sakralus seksualumas

Taip pora gali patirti sakralų seksualumą kartu, nes tai tampa kaip meditacija, kuri eina per bangas – tai užtrunka laiko, išnyra emocijos, ten atsiranda visko. 

Ir tada, kai vyras gali patirti ilgesnę sueitį (nors man nepatinka šitas žodis), tada ir jo orgazmas visai kitoks. Vyras gali tapti multiorgazmišku, kaip ir moteris. Vyras gali irgi patirti energetinį orgazmą, kuris taip pat nuvilnija per visą kūną. Kai mes mylimės ilgiau, kai galime ištęsti tą akimirką ir kai tai tampa meditacija, tai kuria daug meilės. Nekalbu apie vienanakčius trumpalaikius santykius. Kalbu apie gilų, intymų ryšį su mylimuoju. Tada santykiai įgyja visai kitokį pojūtį, gelmę. 

 

Kalbant apie kūniškumą ir dvasingumą, būtent šioje erdvėje, kai mes prieinam seksualinę energiją, viskas susivienija, tarp jų nebėra skirtumo. Mums nebereikia palikti kūno, užspausti save kažkaip tam, kad jaustumėmės laisvi, išreikšti, dieviški. 

Viskas tą akimirką egzistuoja kiek įmanoma intensyviausiai, ką žmogus gali patirti per savo kūną per savo gyvenimą. Jeigu tai nėra vienas nuostabiausių dalykų, kuriuos gali patirti, kas tai yra daugiau nei tai?

A.M.: Tikriausiai reikia tai patirti, kad suprastume, apie ką tu kalbi.

 

Žingsniai sąmoningo sekso link

A.V.: Bet kartais žmonėm yra naudinga žinoti, kokie yra pirmieji žingsniai, naudinga žinoti ir kas yra įmanoma. Mano partneris Kevinas moko vyrus panašių praktikų ir technikų. Ir tai nėra lengvas kelias, ten irgi reikia įsipareigojimo. Tam, kad vyras pradėdų kontroliuoti, ar nori ejakuliuoti, ar ne – jis turės susidurti su viskuo. 

A.M.: Jeigu vyras pabandytų save sąmoningai pastebėti tame procese, kai kūnas jį veda į kuo greitesnę ejakuliaciją... Atrodo, kad tuoj tuoj bus išsilaisvinimas, palaima, bet kai tai įvyksta, ypač jei tai įvyksta greitai, būna toks paprastas „m...“ (spazmas) Tai ten aš skubėjau? Ir kai pradedi stebėti tai sąmoningai — pradedi „atlipti“ nuo noro kuo greičiau ten nukeliauti.

Kitas dalykas, kai poroje atsiranda gilus ryšys ir pajutimas, vyras gali jausti, kad ir moteris neskuba, kad jis kuo greičiau ejakuliuotų. Jos vidinis noras irgi yra tame išbūti. Ir tada vyksta įdomus žaidimas tarp to, kad viena vertus jauti instinktyvų impulsą skubėti, kita vertus, tu jauti, kad jei neskubėsi, iš to atsiras tas dar daugiau malonumo. Ir atsiranda toks energijos ratas, kuriuo tu bandai tai prailginti. Man asmeniškai tai labai žavu.

A.V.: Tai yra vienas įdomiausių, magiškiausių, mistiškiausių pojūčių mūsų kūnuose. Nes tada yra tas instinktas, kad noriu pratęsti mūsų giminę. Tas instinktas egzistuoja, jis yra realus. Ir tada mes turim savo sąmoningumą. Kuris turi sprendimą, ar jis nori eiti, ar mes ten norim eiti, ar ne. Ir toks vidinis šokis, tarp mūsų instinktų ir mūsų sąmoningumo. Tai tokia nereali meditacija! 

 

Skirtingi streso paleidimo būdai

Dar noriu paminėti vieną dalyką — Lietuvoje vyrams apie tai yra mažai informacijos. Vienas dalykas, kuris yra kertinis norint vyrui pradėti eiti šiuo keliu, yra rasti kitų streso paleidimo būdų nei tik seksas ir ejakuliacija. Vyrai dažnai skuba baigti, nes neturi kitų būdų, kaip atsisakyti, paleisti tą stresą iš kūno. 

A.M.: Dar Alkoholis, nikotinas, maistas, bet tai irgi nėra produktyvūs būdai...

A.V.: Taigi, pirmas dalykas – ieškoti, kaip kitaip paleisti emocijas ir pyktį.

 

Išsilaisvinimas iš gėdos ir užspaustų emocijų

A.M.: Kita vertus, prisimenant David Deidą, labai dažnai vyrai skuba, nes taip išmoko elgtis paauglystėje — nes jie turi su seksualumu susijusios gėdos, pvz., tėvam masturbacija yra tabu, jeigu paaugliai tai daro, jie stengiasi kuo greičiau, kuo slapčiau, tas labai užprogramuoja vyrus, kad tai turi įvykti greitai, kuo tyliau ir kuo slapčiau. 

A.V.: Ir žinai, mano mentorė sako: kad ir kaip žmogus save užspaustų seksualinio pojūčio metu, kad ir kaip norėtų tyliai ir greitai, net ir labiausiai užsispaudęs žmogus išleidžia kažkokį garsą. Ir tuo ir viskas baigiasi.

Kad ir kaip mus mokintų pornografija ar religijos… Religijos mokina, kad negalima! Seksas tik prokreacijai – kuo mažiau. Pornografija mokina vulgariai, per trintį ir kuo greičiau pasiekti tikslą. Nei tai, nei tai neveikia. Bet mūsų kūnai vis tiek žino, vis tiek jaučia, vis tiek nori išleisti garsą, vis tiek yra kažkoks kvėpavimas. Būtent šitie dalykai yra pirmieji mūsų kelrodžiai. Kvėpavimas, garsas ir judesys.

 

 

Kas padėtų išsilaisvinti? Savęs maloninimas yra nuostabi praktika – aš ją rekomenduoju visiem. Bet vėlgi — ne stresui paleisti, nes tai daryti vertėtų kitais būdais. Paklausk savęs: O ką jaučia mano kūnas? Visam kūne? Kaip aš galiu save liesti, jeigu aš neturiu tikslo? O kas, jeigu mano visas kūnas gali jausti pojūčius?

Kitas būdas — susidraugauti su garsu. Net per patį labiausiai užspaustą orgazmą mes vis tiek išleidžiam garsą, tai yra mūsų kūno išmintis, tai yra užkoduota mumyse. Taigi pradėti dirbti su garsu, pradėti dirbti su kvėpavimu, nes tai yra tokie gan paprasti būdai, kaip padėti kūnui išlaisvėti, kad tie kanalai atsivertų…

 

Komunikavimas poroje 

A.M.: Kad vystytųsi gražus poros santykis, labai svarbu apie visa tai poroje kalbėtis. Turėti tą emocinį intelektą, kad rezonanso būdu jaustum savo partnerį. Galbūt tai sudėtinga, bet atpalaiduoja jau ir pats pokalbis, tu pasijunti suprasta(s). Bet kaip pradėti apie tai kalbėtis? Nes manau, kad daugybė porų apie tai apskritai nė kiek nekalba.

A.V.: Kalbėjimas ir komunikacija yra būtini, fundamentalūs dalykai. Kalbėjau, kad moters seksualumas priklauso nuo to, kaip saugiai ji jaučiasi. Ar ji jaučiasi emociškai išklausyta, suprasta, palaikoma, nes jeigu ne — ji seksualiai neatsivers. Jokie vibratoriai nepadės. Aš netikiu virbatoriais. Jokiais frikciniais dalykais. Aš kalbu apie emocinį saugumą, atsipalaidavimą – komunikacija, kalbėjimas yra vienas natūraliausių, paprasčiausių būdų tai patirti. Nemanau, kad tai turi įvykti savaime, kai dalykai prisikaupia – tam reikia šiek tiek pastangų ir sąmoningumo. Galbūt mes galime planuoti – trečiadienį ryte arba sekmadienį po pietų turim tokį poros susitikimą, kur pakalbėsim, kaip sekasi mūsų santykiams.

 

Mes su Kevinu kalbam nuolat, bet turim ir atskirą susitikimą, kurį įsidedam į kalendorių, kad jis tikrai įvyktų. Tada einam į pokalbį apie mūsų santykius – kas veikia, kas nelabai veikia, ko norėtume daugiau, ką norėtume patirti kaip pora kartu ateinantį mėnesį. Ar yra kažkokios nuoskaudos, kurių neiškalbėjom per praeitą mėnesį. Nors mes nuolatos apie tai kalbam, kai žinau, kad bus pokalbis, aš taip atsipalaiduoju, nes jeigu dar kažko bus, galėsiu viską pasakyti. Mes taip planuojam kalbėti, nes nerekomenduoju kalbėti apie giliausias, sunkiausias temas, kai važiuojam mašina. Tegu visi šitie dalykai, kurie gilina mūsų santykių ryšį tampa ritualu, ceremonija, kažkas, ką švenčiam, kuo rūpinamės, ką prioretizuojam. 

 

Klausimai, kuriuos verta su partneriu aptarti 

A.M.: Ar tame pokalbyje turite klausimus, kuriuos užduodat?

A.V.: Klausimus užsirašom. Kartais jis veda, kartais aš. Visada pradedam nuo dėkingumo – porą minučių, už ką esam dėkingi vienas kitam. Po to: kas veikia santykiuose, kas labiausiai patinka?

Savybės, įvykiai, pavyzdžiui, kaip jis manęs išklausė, kai man buvo sunku.

Kitas klausimas — kas nelabai veikia? Kas galėtų būti kitaip? Bet vietoj to, kad sakytume tik kokios yra problemos, kalbam ir kokį aš matau jų sprendimą. Tai nėra bėdų turgus – mes išsakom ir kaip galim tai pagerinti.

Galiausiai, ką mes norim patirti kartu ateinantį mėnesį? Ir po to baigimui vėl šiek tiek dėkingumo. Tai gali trukti kad ir pusvalandį – ir poros, kurios turi vaikų, gali rasti tą pusvalandį per porą savaičių. Jei pora tik pradeda, galima ir dažniau, nes tikrai bus ką išsikalbėti. 

 

Įprotis kalbėtis išsprendžia komunikacijos iššūkius

A.M.: Įdomu, kaip stereotipinėje poroje pradėti tokį pokalbį? Viskas prasideda nuo to pirmo pokalbio. Bet kaip prasilaužti? Spėju, kad dažniausiai tai inicijuoja moteris. Ir vyras yra tas, kuris (dažniausiai) yra uždaresnis šia tema.

A.V.: Jeigu tai inicijuoja moteris — taip būna dažniausiai — tegu moteris tai ir veda, nes vyrui iš pradžių gal bus nesaugu, ką sakyti, ką galvoti. [Aurimas: Dabar jau mane kritikuos…] Visų pirma, neturim eiti į seksualumą, į pačias giliausias gelmes. Tiesiog sukurkim naują įprotį santykiuose – kad mes susitinkam pakalbėti apie tai, kaip jaučiamės kartu. Ir galų gale tai taps normaliau, nebebus taip keista. Gyvenime bendrai bet koks įprotis iš pradžių atrodo keistas. Tiesiog susitaikykim su tuo. 

 

Kritika santykiuose 

O dabar apie kritiką. Ką tik vedžiau trijų valandų dirbtuves 60-čiai moterų apie meną mylėti vyrus. Ir ten sakiau, kad kai moteris eina šiuo dvasiniu sąmoningumo keliu, ji pradedi pažinti save kitaip, jaustis saugesnė gyvenime, ji labiau jaučiasi pasitikinti savimi reikšti nuomonę, tyrinėti save seksualiai.

Nevertėtų, kad ji ateitų pas vyrą per protą su sąrašu, kad tu tą, tą ir tą padaryk, kad būtum vyriškas… Vyras ir taip jaučiasi nesaugiai, kai pradeda keistis santykių dinamika — moteris daro darbą, o jis ne. Sakykim, kažkas keičiasi pirmąkart per dešimt metų. Jis galvoja: gal jai manęs nebereikia? 

 

 

Kaip dalintis savo dvasingumo ir seksualumo vaisiais 

Čia noriu pradėti įtraukti vyrą, bet ne per tai, kad jis taip pat turi daryti šį darbą. Nebūtinai. Geriau dalintis su juo savo darbo vaisiais. Duoti jam tave giliau pajausti. Galbūt tu jautiesi labiau atsidavusi, mylinti – seksualiai ar emociškai. Galbūt tu giliau patiri save ir malonumą. Gali giliau atsipalaiduoti ir žiūrėti, o kaip aplink gražu, koks gražus lietus...

Ir tarsi maitinti tą savo mylimąjį savo gyvybine energija. Nes vyrai to trokšta, jiem savo kūnus gal šiek tiek sunkiau pajusti nei moterims, nes taip yra labiau įgimta. Tad ne per protą persistumti juos į tą sąmoningumo kelią, bet duoti jiems dovaną savo emocingumo, malonumo, džiaugsmo, seksualumo. Tada ir jiems, anksčiau ar vėliau, pasidarys įdomu. „O ką tu čia darai?“

Viena klientė man sako: vaikšto paskui mane vyras kaip katinas paskui lašinius. Taip buitiškai išsireiškė, bet energetiškai tai taip ir veikia. Todėl pirmas patarimas moterims – nebandyti vyrų pakeisti. Nes jie nėra brokuoti, juose nėra nieko blogo. Verčiau juos įkvėpti, juos energizuoti, duoti jiems tą savo energiją. Ir tada jie natūraliai galbūt pradės augti ir keistis. Bet taip, kaip jiems atrodys autentiška. Ir tai ateis iš jų, o ne iš mūsų.

PIN su Aurik Valan

Ši santrumpa paruošta remiantis laida „Pradėk Iš Naujo“. Visą pokalbį su Aurika Valan rasite čia: